Dėmesio! Kalėdinis žaidimas Jums!

Visą šventinį laikotarpį (2014-12-01 - 2015-01-05), kiekvienas iš Jūsų, pirkdami mūsų kepyklėlės gaminius, galite tapti laiminguoju pirkėju ir laimėti nuostabių prizų!

Įsigijus mūsų kepinių ir jus išpakavus, jums tereikia atkreipti dėmesį į kitą (vidinę) etiketės pusę.

Jūs esate laimingasis pirkėjas, jei kitoje etiketės pusėje rasite šį specialų mūsų logotipo paveikslėlį :

Viskas ką Jums reikia padaryti, tai išsaugoti šią etiketę, kuri yra pažymėta specialiu numeriu.

2015m. sausio 6 d. burtų keliu, bus atrinkti penki laimėtojai.

Tikimės, kad apsilankymas mūsų kepyklėlėje Jums bus dar malonesnis!

Viso grūdo Spelta kvietiniai miltai

                Šie miltai pagaminti iš ypatingų spelta kviečių. Speltos – viena seniausių grūdinių kultūrų. Jos buvo žinomos dar akmens amžiuje. Kitaip nei kitų veislių kviečių, speltų grūdai padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. Speltos neįsisavina mineralinių trąšų, todėl jos beveik neauginamos pramoniniu būdu. Tai genetiškai sveiki grūdai, atsparūs aplinkos užterštumui.

  Speltų grūduose yra beveik visos mitybinės medžiagos ir vitaminai, kurių reikia visavertei žmogaus mitybai. Tačiau svarbiausia, kad vitaminai ir kitos maisto medžiagos, kitaip nei paprastuose kviečiuose, kaupiasi ne speltos grūdo apvalkale, bet yra pasiskirstę visuose grūdo sluoksniuose, todėl išlieka po malimo proceso net ir smulkiai sumaltuose miltuose.

  Speltų grūduose esančios mitybinės medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Galbūt dėl šios priežasties kepiniai iš šių miltų ne tukina, o atvirkščiai – padeda sureguliuoti svorį.

  Speltų grūdų glitimo struktūra kitokia nei kitų kviečių. Tyrimais nustatyta, kad speltų glitimas nesukelia alerginės reakcijos pusei tiriamųjų, jautrių kitų veislių kviečių glitimui.

  Speltos miltai – originalaus pikantiško riešutų skonio. Iš jų galima gaminti ne tik duoną, bet ir pyragus, picas, bandeles, blynelius, virtinukus ar makaronus.

   Mūsų viso grūdo spelta miltai malami laikantis senovinių tradicijų akmeninėmis girnomis. Dėl savo veisės išskirtinumo, Spelta kviečiai dažniausiai auginami ekologiniuose žemės ūkiuose. Nuo grūdų kokybės labai priklauso gaminamo duonos raugo, kepamos naminės duonos ar kitų kepinių kokybė bei skonis, todėl jaučiame didžiulę atsakomybę parinkdami itin kokybiškas žaliavas. 

  Akmeninių girnų malūnas dirba lėtai, todėl malamų grūdų gemalai yra apsaugoti nuo pernelyg didelės temperatūros, kuri sukeltų iš gemalų išsiskyrusių riebalų oksidaciją ir galimą apkartimą. Tokia oksidacija gali panaikinti dalį grūde esančių vitaminų. Malant akmeninių girnų malūnu taip pat patiriami mažesni mitybinių medžiagų nuostoliai, nes rupiai malti miltai yra mažiau veikiami deguonies.

  Viso grūdo Spelta kvietiniai miltai yra išskirtinio rupumo, birūs su aiškiai juntamomis bei matomomis smulkiomis spelta kviečių sėlenėlėmis. Spelta miltai pasižymi baltai gelsva spalva, dėl visiškai neatsijotų spelta grūdo sudėtinių dalių. Šie miltai yra savito, originalaus, pikantiško riešutų skonio bei kvapo.

Kviečiame užsukti į mūsų kepyklėlę ir paragauti specialių bandelių, pagamintų iš šios rūšies miltų!

Itališki desertai ,,Gardėsių namuose''

      Itališki desertai - ne vien Tiramisu - dėl ypatingų savo skonio savybių populiarūs visame pasaulyje.

     Klasikinis itališkas desertas „Tiramisu Della Casa“. „Tiramisu“, išvertus iš italų kalbos, reiškia „Pakelk mane“. Šis desertas pirmą kartą pagamintas buvo tik 1969 m., vienoje Trevizo kavinėje jos šefo Carminantonio Iannaccone. Jis teigia tobulinęs receptą du metus, siekdamas, kad „Tiramisu“ valgantis žmogus pajustų visų regionui būdingų skonių - stiprios kavos, maskarponės sūrio, kiaušinių, sausainių – dermę. Keista yra tai, kad šis žmogus, sukūręs, ko gero, populiariausią itališką desertą, šiuo metu dirba šefu nedidelėje kepyklėlėje Manhetene. Jis niekada neužpatentavo savo kūrinio ir iš jo nesusikrovė turtų. Jam pačiam labiausiai gaila ne dėl neuždirbtų pinigų, bet dėl to, kad dabar visame pasaulyje populiarus „Tiramisu“ neretai gaminamas iškraipant jo originalų receptą.

     Gaivus klasikinis sūrio pyragas. Šio deserto istorija prasideda daug anksčiau negu „Tiramisu“. Manoma, kad savotišką sūrio pyragą gamindavosi jau senovės graikai. Iš jų šią tradiciją perėmė romėnai. Neturėdami mums įprasto cukraus, jie šį desertą saldindavo medumi. Citrinos žievelė jau tada buvo neatsiejamas pyrago ingredientas. Kas pirmasis pagamino mums įprastą klasikinį sūrio pyragą – pasakyti neįmanoma. Šis desertas vystėsi tūkstančius metų. Italai šį desertą neretai vadina „Močiutės pyragu“, kadangi šalyje įprastai sūrio pyragą šeimos šventėms gamina močiutės.

     Grietinėlės desertas su vanile „Panna Cotta“. Šis desertas atsirado Šiaurės Italijoje, Pjemonto regione. Tiksli šio deserto atsiradimo vieta ir aplinkybės nėra žinoma, aišku tik, kad jis gaminamas jau šimtus metų. Dabar deserto gamyboje, be vanilės, pieno, braškių, grietinėlės ir cukraus naudojama ir želatina, kad desertas sustingtų. Senuose receptuose minima, kad deserto gamybai naudoti ... virti žuvų kaulai. Taip buvo daroma dėl to, kad verdant juos išsiskirdavo kolagenas - baltymas, padedantis sustingti maistui, panašiai kaip želatina.

     Maskarponės sūrio kremas su šviežiomis braškėmis. Manoma, kad šis desertas atsirado Toskanoje. Čia jis ilgą laiką buvo laikomas vaikų patiekalu – šiame regione įprasta, kad mamos ar močiutės šiuo desertu prieš miegą leidžia pasmaližiauti vaikams, jei šie gerai elgėsi. V. Markauskaitės teigimu, ir „Vapiano“ šį desertą dažnai užsako būtent mamos savo mažyliams. Tačiau ilgainiui šį desertą pamėgo ne tik vaikai, ir jis paplito po visą pasaulį. Maskarponės sūris, naudojamas deserte, buvo išrastas XVI ar XVII a., spėjama, kad laimingo atsitiktinumu atveju, kadangi jo gamybos technologija skiriasi nuo kitų sūrių.

     Itališki sausainukai. Sausainius Italijoje pirmieji kepti ėmė vienuoliai viduramžiais. Kiekvienas vienuolynas turėjo savo receptą, kurį saugojo nuo visų kitų. Kepti kuo skanesnius sausainukus italų vienuoliams buvo svarbu – vienuolynams sausainukų pardavinėjimas neretai buvo vienas pagrindinių uždarbio šaltinių, o aristokratai, paremdavę vienuolynus, galėjo tikėtis skanėstų siuntinio per Kalėdas. Be to, sausainių kepimas padėjo užtikrinti, kad net ir karų metu vienuolynai išlikdavo saugūs – nesvarbu, kas laimėdavo karą, sausainiukų norėjo visi. Atėjus moderniems laikams, vienuolynai nebebuvo tokie uždari ir pasidalino savo patirtimi su pasauliu.(šaltinis)

     Kviečiame paragauti ir įvertinti mūsų naujus pasiūlymus Jums!

      

      

   

Ne tik skanu, bet ir sveika!

     Nuo seniausių laikų žmonės mėgo riešutus ne tik dėl jų skonio, bet ir dėl poveikio sveikatai. Riešutuose gausu baltymų, mineralų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda išvengti daugelio širdies ligų.

      Riešutai turi daug kaulus ir nervų sistemą stiprinančio magnio. Juose gausu cinko, labai reikalingo vaikams augti ir žaizdoms gyti, bei mangano, kuris saugo nuo laisvųjų radikalų. Riešutai – puikus vitamino E šaltinis, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stiprina organizmo imunitetą. Riešutuose esančios skaidulos ir fitochemikalai didina organizmo atsparumą vėžiui.

  

     Ne paslaptis ir tai, jog šis maisto produktas nuo seno vartojamas ir gaminant įvairius konditerinius gaminius: riešutai naudojami įvairiems pyragų bei bandelių įdarams, pagardinimams, papuošimams.

      Mūsų kepyklėlės gaminiai – ne išimtis, siūlome Jums platų kepinių, pagardintų riešutais pasirinkimą. Mums svarbu, kad mūsų gardėsiai būtų ne tik skanūs, tačiau ir naudingi Jūsų sveikatai! 

    Kiekviena riešutų rūšis veikia skirtingai, taigi rinkitės tuos, kurie jums tinkamiausi. 

       Migdolai

     Daugelio mėgstami riešutai į mūsų šalį atkeliavo iš egzotiškosios Azijos. Viduramžiais migdolais galėjo

mėgautis tik kilmingieji, vėliau jie tapo populiarūs ir tarp paprastų žmonių. Iš šiuose riešutuose esančių riebalų rūgščių net 70 proc. yra naudingos organizmui, nes reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Vieno JAV universiteto mokslininkai tyrimais įrodė, kad migdolai padeda reguliuoti svorį. Tiriamieji dešimt savaičių kasdien valgė po 24 šiuos riešutus (56 g) ir nepriaugo svorio. Migdolai labai sotūs, jų sukrimtus nebesinori valgyti, todėl neužkandžiaujama kaloringais produktais. Šie riešutai taip pat naudingi sergantiems plaučių ligomis, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo.

       Anakardziai

     Anakardžiai kilę iš Brazilijos ir parduodami jau išgliaudyti. Šie riešutai geležies kiekiu nenusileidžia mėsai, todėl ypač tinka vegetarams. Kad organizmas ją geriau pasisavintų, patariama anakardžius užsigerti apelsinų sultimis. Anakardžiai ypač naudingi besilaukiančioms moterims (turi reikalingos folio rūgšties), maitinančioms kūdikį. Tinka vartoti sergant mėnesinėmis, sulaukus klimakterinio periodo, vartojant kontraceptikus. Šiuose riešutuose gausu magnio, cinko ir fosforo, kurie stiprina imuninę sistemą, ramina nervus, padeda įveikti stresą ir gerina savijautą.

       Brazilinės bertoletijos

     Pietų Amerikoje augantys riešutai labai maistingi, turi daug baltymų, vario, skaidulų, vitamino E ir seleno. Būtent selenas yra stiprus antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų. Ilinojaus (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad šie riešutai gali padėti išvengti krūties vėžio. Selenas taip pat reikalingas testosteronui, kuris skatina gamintis spermą, reguliuoja lytinį potraukį. Vienos didžiausių Didžiosios Britanijos vaisingumo klinikos „Zita West“ įkūrėja Zita West norintiems susilaukti atžalų rekomenduoja per dieną suvalgyti dvi tris brazilines bertoletijas. Be to, selenas būtinas plaukams, nagams ir odos stangrumui. Brazilinėse bertoletijose gausu ir cinko, kuris padeda kovoti su odos išsausėjimu, egzema bei žvyneline.

       Lazdynų riešutai

     Daugiausia lazdynų riešutų užauginama Turkijoje ir Italijoje. Juose gausu baltymų, vitaminų E ir B, kurie gerina odos būklę ir stiprina raumenis. Todėl šių riešutų patariama valgyti dirbantiems fizinį darbą ar sportuojantiems žmonėms.Lazdynų riešutai padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išvengti širdies ligų ir dujų kaupimosi žarnyne. Juose esantis kalcis stiprina kaulus, gerina virškinimą ir skatina krešėti kraują. Mokslininkai mano, kad kalcis gelbėja norint išvengti didelio kraujospūdžio, širdies ir priešmenstruacinių skausmų, žarnyno vėžio.

       Pistacijos

     Pistacijų gimtinė – Vakarų Azija. Pistacijose, kaip ir kituose riešutuose, gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalcio, vitamino E. Naudingiausi dėl juose esančio vitamino A, kuris reikalingos mūsų regėjimui ir odai. Pistacijų patariama valgyti, kai padažnėja širdies plakimas, sergant kepenų ligomis. Per dieną reikėtų sukrimsti ne daugiau kaip penkiolika šių riešutų.

       Žemės riešutai

     Iš Brazilijos kilę žemės riešutai turi nemažai riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų. Žemės riešutuose yra vitaminų B ir E, fosforo, magnio, kalio, kalcio ir natrio. Iš kitų riešutų jie išsiskiria vitamino PP (niacino) kiekiu. Niacinas plečia kraujagysles, mažina cholesterino kiekį kraujyje ir kraujospūdį. Vis dėlto valgydami žemės riešutus būkite atsargūs: jie vieni dažniausių alergenų.(šaltinis)